Justinas Staugaitis

Tyrinėjo Lana Donets Florey (Mahoney), Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos narė, gyvena Čikagoje, JAV. Genealoginę schemą maketavo Audronė Musteikienė

Justinas Staugaitis buvo vienas iš dvidešimties Lietuvos nepriklausomybės aktą pasirašiusiųjų, vyskupas, politikas, pedagogas, rašytojas. Jis įkūrė Telšių teologinę seminariją ir prisidėjo prie daugybės periodinių leidinių straipsnių, taip pat parašė keletą knygų.

J. Staugaitis sugebėjo būti viena kertinių figūrų atsikuriančios Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. Būtent jam teko derėtis po Nepriklausomybės akto paskelbimo su vokiečiais dėl Lietuvos pripažinimo. J. Staugaitis buvo Lietuvos atstovas Paryžiaus konferencijoje, kurioje buvo svarstoma pokarinė situacija Europoje. Jis važiavo į Vatikaną įtikinti Šventąjį Sostą pripažinti Lietuvą kaip nepriklausomą valstybę, o vėliau kartu su vyskupu Juozu Matulaičiu labai prisidėjo prie Šventojo Sosto konkordato su Lietuva parengimo.

Per dvidešimt metų Lietuva ne tik buvo atkurta, bet ji tapo savita Europos valstybe. Tikrai yra ko pasimokyti ir mums iš tokių autoritetingų dvasininkų, kurie kartu buvo ir aktyvūs visuomenės veikėjai, kaip Juozas Matulaitis, Justinas Staugaitis, Juozas Tumas-Vaižgantas, Mykolas Krupavičius.
Deja, bet jiems ne tik istorijos vadovėliuose, bet mūsų istoriografijoje, kultūroje skiriamas neleistinai menkas vaidmuo. Šalies himno žodžius, kad iš praeities turėtume semtis stiprybės, suprantame kaip eilinę deklaraciją ar pareiškimą, bet ne išmintingą įpareigojimą.

Istorikas kunigas Vaclovas Strimaitis rašė:

"Sunku lietuviui pažinti savo krašto istoriją. Ir kur nebus sunku: pilis priešai griovė, piliakalnius patys arė, o senoviniai raštai užkeikti svetimu žodžiu. Nemažesnė sunkenybė yra ir su šeimų istorijomis, kurių pagrindinis šaltinis yra išlikusios metrikų knygos, o ir tos pačios sukrevezotos svetimomis kalbomis. Iš kur tad semti žinių, reikalingų šeimų istorijoms atkurti? Belieka senelių pasakojimai, o ir tie besilpstančios atminties iškraipyti.

Atsiras ir toks, kuris paklaus, o kam to reikia? Tuo tarpu jis pats rūpinasi savo karvės dokumentais, žino jos kilmę, protėvius, o užklaustas savo močiutės vardo ar mamos pavardės, mykia lyg ta jo karvė, tarsi jis būtų augęs tvarte, bet ne šeimoje...Daug yra tokių, kurie nežino, iš kur tėvai kilę, nežino savo artimų giminaičių, nors jie buvo ir jo gyvenime reikšmingi žmonės.... Žinoti tėvų ir senelių praeitį - tai vaikų ir ainių pareiga....Praeities žinios, nors ir labai būtų nugrimzdusios, šaukiamos atsiliepia. Deja, mažai kas jas šaukia, mažai jos ir atsiliepia."

Vyskupas Justinas Staugaitis
Gimė: 1866 m. lapkričio 14 d., - Tupikai, Naumiesčio parapija, Žvirgždaičių vals., Šakių aps., Lietuva [Wladyslawowski parafii]
Mirė: 1943 m. liepos 8 d., - Telšiai, Telšių aps., Lietuva
, palaidotas Telšių katedroje:

"Justinas Staugaitis, Dievo gailestingumu ir Apaštalų sosto malone Telšių vyskupas ir Klaipėdos Prelatas,  visiems Dijecezijos ir Prelatūros tikimiesiems siunčia sveikinimą ir ganytojo laiminimą" - [Justinas Staugaitis]. - 1928

knyga

Vyskupas Justinas Staugaitis, pagal bažnytinėse knygose rastą J.Staugaitisįrašą, gimė 1866 m. lapkričio 14 d. Naumiesčio parapijos Tupikų kaime, ūkininkų Mykolo ir Marijonos Staugaičių šeimoje, kurioje augo penki vaikai (Akto Nr. 276, psl. 46, Wladyslawowo (Naumiesčio) RKB gimimo metrikų knyga. 1866 m.).
Krikšto tėvais buvo kūdikio tėvelio brolis Jonas Staugaitis (Meškus) ir Petronėlė Staugaitytė (LVIA F. 1236, Ap. 4, B. 176).

Atsiminimai

Savo mintimis apie įžymųjį giminaitį, suvienijusį šeimą ir giminę, pasidalijo Justino Staugaičio sesers Petronėlės vaikaitė, Šiaulių universiteto profesorė Audronė Juodaitytė.


Ji sakė, kad vyskupui šeima ir giminė visuomet buvo pati svarbiausia. Vos sulaukęs 12-os, liko našlaičiu, tačiau motina jam patikėjo rūpintis šeima. Prof. A. Juodaitytė sakė iš savo giminės pasakojimų, iš jų prisiminimų knygų žino, kokią įtaką vyskupas darė savo artimiesiems. Kai jo brolis Vincas Staugaitis liko ūkininkauti tėviškėje, vyskupas jį įkalbėjo susidomėti medicina, kad galėtų padėti savo kaimo bendruomenei. Ir Vincas Staugaitis netrukus tapo savotišku kaimo felčeriu. Jis patarinėjo ir padėjo kitam savo broliui – Antanui Staugaičiui. Šis buvo pirmasis Marijampolės burmistras, kuriam ypač rūpėjo kultūros reikalai. Jo dėka Marijampolėje atsirado teatras. Profesorė pasakojo, kad vyskupui visuomet rūpėjo ne tik jo broliai ir seserys, bet ir jų žmonų, vyrų, vaikų likimai. 

Ne kas kitas, tik J. Staugaitis padėjo apsispręsti A. Juodaitytės tėveliui pasirinkti gydytojo profesiją. Tiek jam, tiek kitiems jis nuolat kartojo, kad būtina rinktis tokią profesiją, kokios reikia Lietuvai. Išskirdavo tris: dvasininko, mokytojo ir karininko. Tikriausiai taip manė didžioji šviesių Lietuvos žmonių dalis, nes daugelyje tuometinių Lietuvos šeimų ir buvo galima rasti kunigą, mokytoją ar karininką.

Prieš pradedant aprašinėti Vyskupo Justino Staugaičio gyvenimą, noriu pakviesti kelionėn į Šakių apskrities, Žvirgždaičių valsčiaus Tupikų kaimą, kuriame išsiraizgiusios Staugaičių giminės šaknys. Vyskupo Justino Staugaičio knygoje "Mano atsiminimai", rašytoje 1927-1941 m., pateikta įdomi Tupikų kaimo istorija.
Joje pasakojama, kad Rytų Prūsijoje gyvenę lietuviai katalikai, verste verčiami priimti Liuterio mokslą ir tapti protestantais, bėgo į Didžiąją Lietuvą. Tarp jų buvo ir Vyskupo Justino Staugaičio proseneliai, gyvenę Lindikų kaime, netoli Stalupenų. Apie 1620 m. jie ir davė pradžią Tupikų kaimui. Šioje knygoje rašoma:

"Kai mūsų prosenis ten jau įsikūręs, tai buvęs vyresnybių pakviestas knygose įsirašyti. Valdžios atstovas paklausė mūsų prosenį, jau seną žmogų:
"Tu, seni, kur gyveni?" - "Tai ka, ponuli, prasikirtau mišką ir atsitūpiau lyg meška", - atsakęs mūsų prosenis". Gal nelabai lietuvių kalbą mokėjęs valdininkas nuo žodžių ''atsitūpiau, lyg meška" į savo knygas taip ir įrašė, kad "Stawgiewicz - Meškus" gyvena Naumiesčio parapijos Tupikų kaime.
"Is to "Stawgiewicz", - raso J. Staugaitis, - ilgainiui kai kurie virto Stalgaičiais, Stulgaičiais, kiti liko Staugaičiais. Visų jų lizdas yra Tupikų kaimas".
Kadangi tuo metu Tupikuose laisvos žemės buvo daug, todėl besidalijant jas čia po kurio laiko atsirado net dvidešimt keturi ūkininkai, kurių pavardės buvo daugiausia Staugaičiais ir Strimaičiais."

staugaitis

Mykolas Staugaitis (Vyskupo Justino Staugaičio tėvas)
Gimė: 1841 m. kovo 24 d. - Tupikai, Žvirgždaičių vals., Šakių aps, Lietuva
Mirė: 1930 m. rugpjūčio 9 d. - Tupikai, Žvirgždaičių vals., Šakių aps., Lietuva

Kaip minėjo Justinas Staugaitis, Staugaičių giminės pradininku buvo taip pavadintas "Stawgiewicz - Meškus", gyvenęs Naumiesčio parapijos Tupikų kaime. Nemažai metrikų randama Berlino archyve su Rytprūsių lietuvių pavardėmis. Tad galbūt ir Mikkelis Stagatis buvo Staugaičių artimas giminaitis, kas žino.

kapas

Vyskupo tėvas, Mykolas Staugaitis, gimė 1841 m. kovo 24 d. Tupikų kaime, Žvirgždaičių valsčiuje, Šakių apskrityje (Akto Nr. 96, puslapis 24, - Naumiesčio (Wladyslawowo) RKB knyga, 1841 m.).

Liudijo: Andrius Strimaitis, 32 metų ūkininkas iš Tupikų, taip pat Kazimieras Strimaitis, 40 metų ūkininkas iš Tupikų. Šis Aktas atvykusiems ir liudininkams buvo perskaitytas ir pasirašytas. Kun. Andruszkiewicz Z. P. (Wladyslawowo) RKB knyga. 1841 m.

Krikšto tėvais buvo Ona ir Andrius Strimaičiai. F 1236 Ap. 4 Byla 135 LVIA (Vilnius)].

 

Apie 1865 metus Mykolas Staugaitis vedė Marijoną Gusčiūkę (Gustaitę), gimusią apie 1848 metus tuose pačiuose Tupikuose ir atėjo gyventi pas žmoną, turinčią vos šešiolika metų. Jo tėvas Mykolas Staugaitis (Michal Staugajtys), tuo metu buvo 27 metų amžiaus ūkininkas, gyvenantys Tupikuose. Kūdikio motina Agnieška Stankevičiutė buvo 25 metų amžiaus.

Mirė būdamas apie 90 metų (Akto Nr. 15, psl. 67 [ Žvirgždaičių RKB mirties metrikų knyga. 1922-1934 m.
LVIA F. 1763, Ap. 1, B. 3 ]. Palaidotas Žvirgždaičių kapinėse. Paminklą pastatė sūnus Vyskupas Justinas Staugaitis.

Žvirgždaičių kapinėse Staugaičių kapai:

  • Mykolo Staugaičio ir Marijonos Gusčiūtės kapas,

  • bendras kapas,

  • Vyskupo Justino brolio kaimo gydytojo Vincento kapas.

    Vyresnių Staugaičių ir Gustų kapai neišlikę.

 

 

Marijona Gusčiūkė Gustaitė (Staugaitienė) - Vyskupo mama, jos tėvelis buvo Vincentas Gustas, gimė 1848 m. • Tupikų kaime, Naumiescio par., Žvirgždaičių vals, Šakių aps., ten pat mirė 1885 m balandžio 4 d.•

Vyskupas Justinas Staugaitis knygoje "Mano atsiminimai" rašė;

"Mano tėvukas iš tėvo pusės Mykolas Staugaitis (Mano trys proseniai buvo vardu Mykolai: tėvas, tėvukas ir jo tėvas) pasimirė gana jaunas, palikdamas našlę su keturiais vaikais: trimis sūnumis ir viena dukteria"

...Po manęs gimę sesutė ir broliukas (Onutė ir Jonukas) smarkiai sirgo kriokliu (Zanavykuose taip difteritą vadina) - ir pasimirė, todėl gana ilgai buvau tėvams ne tik vyriausias sūnus, bet ir vienturtis. Palei mane užaugęs brolis yra septyneriais metais už mane jaunesnis." Kaimo gydytojas Vincentas Staugaitis turėjo gausią šeimą.

Vyskupo Justino Staugaičio senelis Mykolas Staugaitis ir Agnieška Stankevičiūtė (mirė, išgyvenusi 96 metus) turėjo penkis vaikus: Juozapas Staugaitis ūkininkavo tėvų ūkyje Tupikuose, brolis Mykolas Staugaitis - vyskupo tėvas, Jonas Staugaitis - Meškus, gyvenęs Būblelių valsčiaus Užpjaunių kaime ir duktė Petronėlė Staugaitytė, ištekėjusi už Jono Vilkaičio iš Piečiškių kaimo.

Justino tėvo Mykolo ir Marijonos Staugaičių šeimoje gimė keturi sūnūs ir trys dukros: Būsimas Vyskupas Justinas Staugaitis (1866-1943), Ona Staugaitytė (1868-1869), Jonas Staugaitis (1870-1871), Vincentas Staugaitis - kaimo gydytojas, (1875-1955, ), Antanas Staugaitis - Marijampolės miesto burmistras 1876-1954), Petronelė Staugaitytė - Juodaitienė (1877-1956). Agota Staugaitytė -Tulauskienė gimusi 1879 metais, poetės Gražinos Tulauskaitės motina, ištekėjo už Leonardo Tulausko, jų duktė - poetė, mokytoja Gražina Tulauskaitė Babrauskienė (1908-1990).

Mykolas Staugaitis ir Marijona Gusčiūtė gabų sūnų Mykolą (būsimą vyskupą) leido iš pradžių į Naumiesčio pradžios mokyklą ir Marijampolės gimnaziją, vėliau - į Seinų kunigų seminariją. Ją baigęs ir 1890 m. gavęs kunigo šventimus, vikaravo Alytaus, Balbieriškio ir lenkiškose Seinų diecezijos parapijose. 1905 m. grįžęs į Lietuvą, apsistojo Marijampolėje, kur jo rūpesčiu buvo atidarytos dvi pradžios mokyklos, senelių ir vaikų prieglaudos. 1916 m. klebonavo Pakuonyje, kur jį užklupo Pirmasis pasaulinis karas, įžiebęs kibirkštį Lietuvos valstybės atkūrimui.

Akte Nr. 17, Telšių RKB mirties metrikų knyga. 1943 m. F. 2000, Ap. 19, B. 65, Invent. Nr 3395, LVIA - parašyta:

“Karo metais, liepos 8 d. 1943 iš gyvenimo pasitraukė krikščioniškos socialinės politikos puoselėtojas, Steigiamojo Seimo vicepirmininkas, vienas Krikščionių demokratų partijos lyderių, Telšių vyskupas Justinas Staugaitis. Iš Suvalkijos kilęs vyskupas, palaidotas Telšių katedroje. ”

Metrikai

[Vertimas iš lenkų kalbos - Justino Staugaičio gimimo metrikai [Akto Nr. 276. Tupikai].
[Tai įvyko Wladyslawowo bažnytkaimyje tūkstantis aštuoni šimtai šešiasdešimt šeštų metų lapkričio 3/15 dieną, trečią valandą po pietų. Atvyko Mykolas Staugaitis (Michal Staugajtys), 25 metų ūkininkas (rolnik), Tupikų kaimo gyventojas. Dalyvavo ūkininkai iš Tupikų kaimo: 30 metų Jonas Staugaitis ir 40 metų Petras Raulinaitis. Jie pristatė mums vyriškosios lyties vaiką, pareikšdami, kad jis pagimdytas jo žmonos dvidešimtmetės Marijonos Gustaitės (Maryanna z Gustow) Tupikuose šių metų lapkričio 14 dieną, ketvirtą valandą po pietų. Vaikui šiandien krikšto metu [pakrikštijo Kun. Motiejus Čadneckis (Mateusza Czadneckiego)], buvo suteiktas vardas Justinas (Justyn), o krikšto tėvais buvo auksčiau nurodytas Jonas Staugaitis ir Petronėlė Staugaitytė. Šis aktas atvykusiems (liudininkams) buvo perskaitytas ir tuomet apačioje mano pasirašytas. Wladislawowo parapijos Klebonas - parašas.]


Šaltinių sarašas:

Nuotraukos iš internetinių šaltinių.
Etnografo Valdemaro Matulaicio kapų nuotraukos

Naudota literatura: Stasė Matulaitytė, Ciprijonas Strimaitis "Istorikas kunigas Vaclovas Strimaitis ir jo artimieji" Inforastras, Vilnius 2007
Justinas Staugaitis - "Mano Atsiminimai" katalikų Akademija Vilnius 1995
Nijolė Balsytė - Pocienė "Nuo Stoškų iki Tupikų" UAB "Dobilo leidykla" Jonava 2011
Lietuvos valstybsės istorijos archyvas LVIA, Vilnius 2017
Andrius Navickas, internetinis laikraštis Bernardinai.lt