Jokūbas Šernas

Tyrinėjo Laimonas Gryva, genealoginę schemą maketavo Audronė Musteikienė (Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos nariai).

Jokūbas Šernas buvo vienas iš dvidešimties Lietuvos nepriklausomybės aktą pasirašiusiųjų, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, teisininkas, visuomenininkas, žurnalistas.
1914 m. redagavo „Lietuvos žinias“, nuo 1914 m. Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti reikalų vedėjas, 1915-1918 m. Vilniaus lietuvių „Ryto“ gimnazijos istorijos mokytojas. Tautos pažangos partijos narys. Aktyviai dalyvavo Evangelikų reformatų bažnyčios veikloje.

1917 m. rugsėjo 18–22 d. – vienas Lietuvių konferencijos Vilniuje organizatorių. Išrinktas į Lietuvos Tarybą, jos generalinis sekretorius. Šaltinis

Šernų giminės medis tirtas, remiantis Lietuvos valstybės istorijos archyve (LVIA) saugomomis Nemunėlio Radviliškio, Vilniaus, Papilio ir Biržų evangelikų reformatų bažnyčių (ERB) metrikų knygomis bei Vilniaus šv. Mikalojaus Romos katalikų bažnyčios metrikų knyga, Raimundo Mariaus Lapo ir Manfredo Bridžiaus surinkta informacija, internete esančia medžiaga. Deja, labiausiai tyrimui naudingos Nemunėlio Radviliškio metrikų knygos yra dingusios iki 1864 metų, o gimimų metrikos – net iki 1898 metų. Todėl remtasi išlikusiomis santuokų, mirties ir konfirmacijų metrikomis. Visos čia pateikiamos datos iki 1918 metų, yra senuoju stiliumi.

Jokūbas Šernas

Signataro Jokūbo Šerno giminės ištakos yra Biržų rajone, Jasiškių kaime. Petras Šernas iš Jasiškių, 1795 m. lapkričio 22d. Biržų ERB susituokė su Ona Kičelyte, iš Šlepščių, Biržų ERB (LVIA. F. 1322. Ap. 1. B. 3. L. 820.).

Analizuojant vėlesnius dokumentus, darytina prielaida, kad Petras ir Ona Šernai susilaukė sūnaus Petro Šerno, turėjusio gimti gimusio apie 1804 metus.

Petras Šernas, Petro sūnus mirė 1868 balandžio 6 d. Jasiškių kaime, kaip teigia metrika, sulaukęs 58 metų amžiaus, vadinasi, turėjo būti gimęs apie 1810-uosius metus ( LVIA. F. 1341. Ap. 1. B. 4. L. 14. Nr. 11. ). Palaidotas Nemunėlio Radviliškio evangelikų reformatų kapinėse. Dažnai senosiose metrikose nurodomas asmenų amžius yra netikslus, nuo tikrojo galintis skirtis net iki 5-10 metų. Kadangi Petras Šernas iš Jasiškių susituokė 1795 metais, greičiausiai Petras, miręs 1868 m., buvo Petro, susituokusio 1795 m., sūnus, gimęs apie 1810 m. 1874 m. birželio-26 d. Jasiškių kaime mirė Ona Šernienė, 56 metų, Jokūbo dukra, kuri galėtų būti 1868 m. mirusio Petro našlė (LVIA. F. 1341. Ap. 1. B. 4. L. 41v. Nr. 18.). Turėjo būti gimusi apie 1818 metus. Taip pat palaidota Nemunėlio Radviliškio evangelikų reformatų kapinėse.

1874 m. spalio 7 d. Nemunėlio Radviliškio ERB Martynas Šernas, Petro sūnus, pasak metrikos 33 metų, gyvenęs Jasiškių kaime, susituokė su Elžbieta Žemaityte Dagiene, Kazimiero ir Kotrynos Natkaitės Žemaičių dukra, našle, iš to paties kaimo, gimusia 1848 m. lapkričio 3 d.( LVIA. F. 1341. Ap. 1. B. 3. L. 21v. Nr. 8.), gimimo data iš jos mirties metrikos.

Pirmoji Elžbietos Žemaitytės, Kazimiero Žemaičio ir Kotrynos Natkaitės dukros santuoka įvyko 1865 m. spalio 17 d. Nemunėlio Radviliškio ERB – ji susituokė su Petru Dagiu ( LVIA. F. 1341. Ap. 1. B. 3. L. 5. Nr. 15.). Petras Dagys, Martyno sūnus, mirė 1874 m. rugpjūčio 8 d. Jasiškių kaime, sulaukęs, pasak metrikos, 44 metų amžiaus (LVIA. F. 1341. Ap. 1. B. 3. L. L. 41v. Nr. 16.) .

Elžbietos motina Kotryna Dagienė mirė 1901 m. rugpjūčio 18 d. Jasiškių kaime, būdama pasak metrikos, 82 metų amžiaus, paliko vaikus iš pirmosios santuokos su Kazimieru Žemaičiu – Petrą Žemaitį ir Elžbietą Žemaitytę Šernienę, signataro Jokūbo Šerno motiną (LVIA. F. 1341. Ap. 1. B. 3. L. 225v-226. Nr. )


Šaltiniai



 

Martynas ir Elžbieta Šernai susilaukė vaikų (visi gimė Jasiškių kaime, krikštyti ir konfirmuoti Nemunėlio Radviliškio ERB):
Elžbietos Šernaitės, g. 1877 m. kovo 28 d., konfirmuotos 1892 m. balandžio 4 d. ( LVIA. F. 606. Ap. 1. B. 283. L. 94v-95. Nr. 12. )

Petro Šerno, g. 1880 m. balandžio 16, konfirmuoto Nemunėlio Radviliškio ERB 1895 m. kovo 26 d. (LVIA. F. 606. Ap. 1. B. 283. L. 105v-106. Nr. 8.),

Emilijos Šernaitės, g. 1882 m. mirė 1884 m. vasario 2 d. nuo tuberkuliozės ŪLVIA. F. 1341. Ap. 1. B. 4. L. 99v-100. Nr. 1. ),
Adomo Šerno, g. 1884 m. gegužės 13 d., konfirmuoto 1900 m. liepos 30 d. (LVIA. F. 606. Ap. 1. B. 283. L. 123v-124. Nr. 1)
Marijos Šernaitės, g. 1886 m. vasario 19 d., konfirmuotos 1901 m. kovo 25 d. (LVIA. F. 606. Ap. 1. B. 283. L. 128v-129. Nr. 10. ).

Jokūbo Šerno, g. 1888 m. birželio 14 d., konfirmuoto 1904 m. liepos 25 d. (prierašas skelbia, kad J. Šernas tuo metu mokėsi Slucko gimnazijoje) ( LVIA. F. 606. Ap. 1. B. 283. L. 142v-143. Nr. 1. )
Onos Šernaitės, g. 1891 m., mirė 1891 m. gruodžio 29 d. „nuo traukulių“, būdama pusės metų amžiaus ( LVIA. F. 1341. Ap. 1. B. 4. L.158v-159. Nr. 33.).

Julijono Šerno, g. apie 1893 m. vasario mėn., mirė 1894-01-24 būdamas „11 mėnesių amžiaus“ (LVIA. F. 1341. Ap. 1. B. 4. L. 175v-176. Nr. 5 )
Nemunėlio Radviliškio ERB mirties metrikų knygoje randame dar dviejų Martyno Šerno iš Jasiškių kaimo, vaikų, mirimus. 8-jame XIX a. dešimtmetyje šiame kaime gyveno dvi Martyno Šerno šeimos – čia aptariamoji bei Martyno, Samuelio sūnaus, šeima. Kadangi nenurodyta mirusių vaikų motina, galima tik spėlioti, kurio Martyno vaikai mirė:
Kotryna Šernaitė, g. apie 1875 m., mirė 1876m. kovo 19 d. būdama 1 metų amžiaus nuo „dantų pjovimo“ (greičiausia dygimo – L. G. ) [LVIA. F. 1341. Ap. 1. B. 4. L. 48v. Nr. 7.]
Julija Šernaitė, g. 1876, mirė 1878 m. kovo 25 d. nuo kokliušo būdama 1,5 metų (LVIA. F. 1341. Ap. 1. B. 4. L. 48v. Nr. 7. ).

Elžbieta Žemaitytė Šernienė mirė 1908 m. kovo 18 d. Jasiškių kaime nuo plaučių uždegimo, sulaukusi 59 metų amžiaus. Palaidota Nemunėlio Radviliškio evangelikų reformatų kapinėse (LVIA. F. 1341. Ap. 1. B. 4. L. 271v-272. Nr. ). Paliko vyrą Martyną, dvi dukras iš antrosios santuokos – Elžbietą Jašinskienę ir Mariją Šernienę, 2 sūnus iš pirmosios santuokos – Martyną Dagį ir Juozapą Dagį bei 3 sūnus iš antrosios santuokos – Petrą, Adomą ir Jokūbą Šernus.

Martynas Šernas mirė 1908-04-02 Jasiškių kaime nuo skrandžio vėžio, sulaukęs 65 metų amžiaus, vadinasi, turėjo būti gimęs 1842 arba 1843 metais. Paliko dvi dukras – Elžbietą Jašinskienę ir Mariją Šernienę, sūnus Petrą, Adomą ir Jokūbą Šernus, brolį Jokūbą Šerną (nevedusį) ir seserį Kotryną Nastopkienę ( LVIA. F. 1341. Ap. 1. B. L. 273v-274. Nr. 8. )

Jokūbas Šernas, g. 1888 m., 1915 m. lapkričio 8 d. Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčioje susituokė su mokytoja Kleofa Brijūnaite, pasak metrikos gimusia 1895 m. lapkričio 11d., Jono dukra, Romos katalike (LVIA. F. 1925. Ap. 1. B. 3. L. 128v-129. Nr. 10.).
Iš tiesų Kleofa Brijūnaitė gimė 1895 m. balandžio 11 d. Drąseikių kaime, Jono ir Magdalenos Gatulytės Brijūnų šeimoje, pakrikštyta Joniškio Romos katalikų bažnyčioje (LVIA. F. 1196. Ap. 1. B. 63. L. 139. Nr. 109.).


Danutės Irenos Šernaitės

Gimimo ir krikštynų metrikai

 

Jokūbas ir Kleofa Šernai susilaukė dukros:
Danutės Irenos Šernaitės, g. 1917 m. rugsėjo 26 d. Vilniuje (pakrikštyta 1918 m.)
Jokūbas Šernas su pirmąja žmona išsiskyrė. Žmonai išvykus į JAV, dukra palikta dėdės Adomo ir jo žmonos Zuzanos Šernų globa (http://www.draugas.org/03-09-13lapas.html). Irena Danutė Šernaitė taip pat emigravo į JAV, susituokė su Juozu Jablonskiu. Mirė 1998 Rockforde, Ilinojaus valstijoje.

Jokūbas Šernas 1922 m. lapkričio 4 d. Kaune susituokė su aktore Vera Feinberg Skorbnaja (taip santuokos metrikoje), pasak metrikos gimusia 1900 gegužės 28 d. Vilniuje, Sankt Peterburgo kailių pirklių gildijos narių Boriso ir Esteros Feinbergų dukra (LVIA. F. 1923. Ap. 1. B. 5. L. 52. Nr. 25.). Autoriaus  rastoje Veros Feinberg gimimo metrikoje nurodyta kita jos gimimo data – 1899 m. gegužės 15 d, taigi šią datą, o ne 1900-05-28 reikėtų laikyti tikrąja V. Feinberg gimimo data ( LVIA. F. 728. Ap. 4. B. 48. L. 112v-113. Nr. 154.)
Jokūbas ir Vera Šernai susilaukė sūnaus: Jokūbo Bernardo Šerno, g. 1925-07-30 Kaune

Jokūbas Šernas (tėvas) mirė 1926 m. liepos 30 d. Kaune nuo skrandžio vėžio. Palaidotas Nemunėlio Radviliškio evangelikų reformatų kapinėse (LVIA. F. 1341. Ap. 1. B. 5. L. 258v. Nr. 15.).

Vera Šernienė su mažamečių sūnumi išvyko į Prancūziją. 1930 m. Vera Šernienė (pranc. Charnasse) susituokė su gydytoju, kepenų ligų specialistu Nicolas Goldenstein. Vera tapo rašytoja. Laisvai kalbėjo lietuvių, rusų, prancūzų kalbomis. Leidykla ,,Fayard” 1933 m. išleido jos knygą lietuviškos tautosakos motyvais ,,Le mal irréparable”, 1934 m. – ,,Tu enfanteras dans la douleur”, o 1935 m. – ,,Le Charme Nouvelle inédite”. Ji dalyvaudavo leidyklos literatūriniuose vakarėliuose ir socialiniuose pobūviuose, susipažindavo su kitais rašytojais.

Vera Šernienė mirė 1971 m. Paryžiuje.

Jokūbas Bernardas Šernas (pranc. Jacques Sernas) dalyvavo Prancūzijos pasipriešinimo judėjime, 1943m. suimtas, kalėjo Buchenvaldo koncentracijos stovykloje, po karo tapo garsiu kino aktoriumi. Vienas žymesnių vaidmenų – Paris filme „Helen of Troy“ (1956), epizodinis vaidmuo Federico Fellinio filme „La Dolce Vita“ (1960). Jam teko filmuotis su pirmo ryškumo žvaigždėmis: Brigitte Bardot, Henry Fonda, Eva Gardner, Nathalie Wood, Rocku Hadsonu, Fredu Astaire.

1955 m. Jokūbas Bernardas Šernas susituokė su aktore Maria Stella Signorini. 1956 m. jie susilaukė dukters Francescos. Šernų giminės istoriją tyrinėjantis Nemunėlio Radviliškio mokyklos mokytojas Manfredas Bridžius portalui lrytas.lt teigė, kad J. Sernas po daugelio metų atskleidė vieną svarbią savo gyvenimo paslaptį. Kai jį įkalino, jaunystės mylimoji prancūzaitė laukėsi jų vaiko, bet apie būsimąją atžalą nespėjo pasakyti. Todėl J. Sernas net 40 metų nežinojo turįs dukrą Dominyką. M.Bridžius pasakojo, kad signataro sūnus apie savo nesantuokinę dukrą sužinojo, kai jai jau buvo 40 metų. Aktoriaus anūkui Mathieu tuo metu buvo vieneri metai.
Jokūbas Bernardas Sernas mirė 2015 m. liepos 3 d. Romoje.